Paslaptingasis Leonardas da Vinčis

Kas nėra girdėjęs apie legendinį dailininką - Leonardą da Vinčį bei jo šedevrą „Moną Lizą“. Tai vienas puikiausių ir labiausiai mitais ir paslaptimis apipintų menininkų visame pasaulyje. Da Vinčis buvo garsus italų tapytojas, anatomas, mokslininkas, inžinierius, skulptorius, rašytojas, muzikantas, matematikas, botanikas, fiziologas... Tiesą pasakius, būtų lengviau išvardinti kuo jis nebuvo... Šis žmogus mokėjo ir žinojo kone viską, ką mėgino suprasti bei išsiaiškinti jo epocha. Jis nuspėdavo tai, apie ką jo laikais niekas nė nesvajodavo... Viename straipsnyje sutalpinti šio genijaus asmenybę ir gyvenimą, būtų tas pats, kas bandyti įkvėpti visą pasaulio orą vienu kartu arba vienu gurkštelėjimu išgerti visus pasaulio vandenynus... Apie šį unikalaus proto žmogų prirašyta begalės įvairių knygų, žmonės šimtus kartų analizavo jo darbus, mokslininkai šimtmečius mėgino suprasti šio genijaus mąstymą, bet iki šiol išaiškinta tik maža dalelė to, ką žinojo, o galbūt ir slėpė šis žmogus. Šiame straipsnyje pateikiu keletą įdomybių apie Leonardą da Vinčį, žmogų, kuris savo protu ir sugebėjimais nustelbė visą pasaulį...

Leonardas gimė 1452 m. balandžio 15 dieną, Anchio kaime, netoli mažo, kalnais apsupto miestelio - Vinčio, kuris įsikūręs maždaug 30 km. atstumu nuo Florencijos.Menininkas neturėjo pavardės, todėl buvo pavadintas miestelio, iš kurio yra kilęs vardu. Leonardo da Vinci, išvertus iš italų kalbos reiškia Leonardas iš Vinčio. Da Vinčis buvo nesantuokinis vaikas, jo tėvas buvo notaras, o mama, valstiečio dukra. Leonardas lankė kaimo pradžios mokyklą, kurioje gana sunkiai išmoko rašyti, skaičiuoti bei skaityti. Kadangi jis buvo nesantuokinis vaikas, aukštesnių mokslų siekti neturėjo teisės.  1469 metais, menininkas su tėvu persikėlė gyventi į Florenciją, kurioje gavo geriausią mokslą, kokį tik galėjo pasiūlyti šis turtingas ir triukšmingas miestas. Pirmasis berniuko talentą piešti pastebėjo jo tėvas - Pietras da Vinčis, kuris, beje ir parodė sūnaus piešinius garsiam, to meto Florencijos dailininkui ir skulptoriui - Andrea del Verokja, kuris apsiėmė mokyti berniuką. Neilgai trukus, Leonardas tapo mylimiausiu ir talentingiausiu Verokjo mokiniu. Metams bėgant, jaunasis menininkas tapė geriau ir geriau, todėl neilgai trukus savo išskirtiniais sugebėjimais pralenkė net mokytoją. Būdamas 30 metų, da Vinčis paliko Florenciją ir išvyko gyventi į Milaną. Gyvendamas Milane, Leonardas nepaprastai meistriškai nutapė garsųjį „Damos su šermuonėliu“ portretą. 1485m. nutapyta „Benua Madona“. Tapyba da Vinčiui - būdas pažinti, atrasti pasaulį. Vien tapybos jam nepakako, vis augo poreikis užrašyti savo mintis, meistriškai pavaizduoti kilusias idėjas bei kiekvieną praktinės veiklos žingsnį. Prirašydavo visko, kas tik ateidavo į galvą, darė eskizus, braižė schemas, o vėliau namuose iš to chaoso darydavo vienos ar kitos disciplinos išrašus. Tais metais jis parašė savo sąsiuvinyje: „Geras tapytojas privalo tapyti du svarbiausius dalykus: žmogų ir jo sielą. Pirmąjį tapyti lengva, antrąjį - sunku, nes tai turi būti išreikšta kūno dalių mostais ir judesiais.“ 1503 m. pavasaris – 1505 vasara, buvo laikotarpis, kai Leonardas da Vinčis tapė savo garsųjį kūrinį - „ Moną Lizą“, kitaip dar žinomą „Džokondos“ vardu. Tapytojas labai mylėjo savo sukurtą šedevrą, visur keliaudamas, portretą pasiimdavo su savimi. Leonardas buvo pirmasis menininkas, daręs žmogaus skrodimą. Savo paskutinius gyvenimo metus, Leonardas praleido Prancūzijos viduryje, kur piešė eskizus, konstravo įvairius mechanizmus, kūrė schemas.

Daug pasaulio mokslininkų atidžiai studijavo Leonardo da Vinčio gyvenimą bei darbus, tačiau net ir entuziastingiausias tų tyrėjų Kenetas Klarkas pripažino, jog"Leonardo da Vinčio gyvenimas – didelis, dar neišspręstas galvosūkis; apie jį dar reikia daug sužinoti. O tam reikalinga nepaprasta erudicija". Klarkas pateikia daug įdorymų ir pavyzdžių apie šio žmogaus genialumą. Jis sako, kad Leonardas savo dienoraščiuose lengva ranka pavaizdavo paukščio skrydį. Pasak mokslininkų, Iš to sprendžiama, jog, "be abejonės, Leonardo regos ir galvos smegenų nervai toli pralenkė mums įprastą normą Tai ir leido jam matyti ir įsidėmėti daiktus akimirkos judesyje". Da Vinčis sukonstravo monetų kaldinimo mašiną, projektavo kanalus, šliuzus, užtvankas, išrado garo šautuvą, siurblį su centrifuga, konstravo perkeliamus, sudedamus namus, netgi malūnsparnius bei parašiutus! Tai neįtikėtinai daug vieno žmogaus protui, ypač žinant tų laikų technikos lygį, bei pažangumą.

Leonardo da Vinčio mintys: 

• Priešininkas, ieškantis jūsų klaidų, naudingesnis nei draugas, norintis jas nuslėpti.


• Valgymas be malonumo virsta nuobodžia mityba, o mokslas be aistros teršia atmintį. Jis nebepajėgia suvokti to, ką praryja.


• Vynas keršija girtuokliui.                                                                                                                                                              
• Ar nematai, kad akis aprėpia visą pasaulio grožį?


• Žiauriausios klaidos, dėl kurių kenčia žmonės, - tai jų pačių vaizdinių sukurtos klaidos.                     
• Mano darbai - paprastos ir akivaizdžios patirties rezultatas.                                                                     
• Gamtoje niekas nevyksta be priežasties: rask priežastį, ir tau nebereikės patirties.


• Kas turi laiko ir jo neišnaudoja, praranda draugą ir lieka be pinigų.


• Niekada nepažadėk sau ir nedaryk to, kas pralaimint sukelia kūno kančias.


• Sniego gniūžtė juo didesnė nuo užpustyto kalno ritosi, juo galingesnė tapo.

Keletas įdomių faktų apie Leonardą da Vinčį:

1. Apie da Vinčį legendos sklandė net ir tada, kai jis buvo gyvas. Paprastiems žmonės, keistos išvaizdos senis kėlė baimė. Daugelis manė, kad jis - raganius, sudaręs sutartį su velniu. Da Vinčis buvo arba dievinamas, arba nekenčiamas. Arba ir dievinamas, ir nekenčiamas kartu

2. Leonardas pirmasis paaiškino kodėl dangus yra mėlynas

3. Leonardo nutapyta „Mona Liza“ kabėjo Napaleono Bonaparto kambaryje.

4. Jis puikiai grojo lyra

5. Yra teorija, kad populiarioji „Mona Liza“ gali būti autoriaus autoportretas.

6. Leonardas buvo ambidekstras - galėjo rašyti ir su kairia, ir su dešine ranka. 

7. Šis genijus rašė veidrodiniu būdu. Tai ką jis parašė būdavo įmanomą perskaityti tik skaitant prieš veidrodį.

8. Jis buvo pirmas menininkas pradėjęs skrosti negyvus žmones, tam kad suprastų žmogaus anatomiją ir raumenų sandarą bei išsidėstymą.

9. Užsiiminėdamas kalnų bei uolienų kasinėjimų, da Vinčis priėjo išvadą, jog Žemė daug senesnė, nei minima Biblijoje

10. Buvo vienas pirmųjų dailininkų savo tapyboje naudojantis erdvės perspektyvą. 

11. Buvo vegetaras ir labai mylėjo gyvūnus. Manoma, kad turguje nusipirkęs paukščius narvelyje, vėliau juos paleisdavo. 

12. Leonardas iš kapinių vogdavo kūnus, tam, kad galėtų juos tyrinėti.

13. Tapė vienoje salėje su legendiniu Mikelandželu.

14. Daroma prielaida, kad da Vinčis galėjo būti homoseksualus. 


 Leonardas da Vinčis - vienas iš paslaptingiausių žmonių planetoje, kurio paslaptys tikriausiai niekada nebus išaiškintos... Išminčius, genijus, visatos protas. Šie žodžiai per menki apibūdinti da Vinčį, o mūsų protai per maži suprasti šio fenomeno paslaptis...