Viešas kalbėjimas - neišvengiamas dalykas kiekvieno žmogaus gyvenime. Visų pirma, to reikia mokykloje, pristatinėjant tam tikrą medžiagą, atsiskaitant žodžiu, o taip pat laikant kalbėjimo įskaitą. Vėliau, tau to prireiks studijų laikotarpiu, dar vėliau - dirbant. Galų gale, viešasis kalbėjimas reikalingas bet kur kitur. Pavyzdžiui, neretai reikia sakyti kalbą jubiliatui. Juk nenorėtum nuliūdinti garbingo jubiliejaus sulaukusios močiutės ir tiesiog ištarti ,,Su gimtadieniu!" Ji iš tavęs tikėtųsi daugiau. Kad ir kaip būtų, nemažai žmonių bijo viešojo kalbėjimo kaip velnias kryžiaus. Tad ką daryti, kad viešasis kalbėjimas netaptų didžiausiu košmaru?
SAVITAIGA
Ne vienas mokslininkas ir psichologas patvirtino, kad savitaiga - stebuklingas dalykas. Nuolat sau sakydami: ,,Man nepasiseks, aš nevykėlis", užprogramuosime savyje, ką pasakėme, ir tai greičiausiai nutiks. Todėl stenkitės mastyti pozityviai, nustokite kaltinti save, kartokite sau, kad viską galite, kad jūs stiprus, kad jums pavyks. Užprogramuokite save sėkmei!
ATSIPALAIDUOKITE
1. Stenkitės giliai kvėpuoti. Atsistokite tiesiai, giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Stenkitės išgirsti, kaip oras užpildo jūsų plaučius. Taip kvėpuokite, kol pajusite, kad širdis nebeplaka taip stipriai, kvėpavimas suvienodėjo, o įtampa atslūgo. 2. Pramankštinkite kūno raumenis. Lankantys pianino pamokas žino, kad vienas iš pratimų, norint atpalaiduoti kūną, tai ,,rankos metimas". Atsistokite prie sienos, viena ranka pradėkite piešti apskritimą ir staigiai ranką atpalaiduokite, tegu ji nuslysta siena. Taip pat galite įsivaizduoti, kad esate guminė ir atpalaidavus rankas jomis pamosuoti.
3. Nepamirškite veido raumenų! Atsistokite priešais veidrodį ir stenkitės kuo plačiau šypsotis, o tuomet vėl susičiaupti. Tokį pratimą kartokite kelis kartus.
ŽVELK BAIMEI Į AKIS
Vengdama ir bėgdama nuo savo baimės, nesugebėsi jos įveikti. Tad ,,perlipk" per save ir drąsiai savo baimei ištark ,,Aš tavęs nebijau". Nuo ko pradėti? Nuo pasisakymų klasėje. Žinai atsakymą į klausimą? Kelk ranką ir GARSIAI pasakyk atsakymą. Paprašyta ką nors papasakoti, nenuleisk akių ir nesakyk, kad nieko nepameni, o viską papasakok. Pirmi kartai bus nejaukūs, bet vėliau suprasi, kad smagu, kai visi tavęs klausosi ir jiems įdomu!
Be jos - nei iš vietos. Visų pirma pradėk kalbas sakyti draugų bei giminaičių tarpe. Puikiai tiks nedidelė kalba kieno nors gimtadienio proga arba išsamus pasakojimas apie savaitgalio nuotykius. Kai ruošiate kalbą didelei auditorijai, taip pat nepamirškite praktikos. Kelis kartus kalbą pasakykite jums artimam žmogui, taip pat galite save nusifilmuoti, kad vėliau, kai peržiūrėsite, galėtumėte pataisyti klaidas.
ĮVAIZDIS
Kaip ir daugelyje gyvenimiškų situacijų, taip ir viešajame kalbėjime labai svarbu, kaip atrodote. Juk ne veltui sakoma, kad kai gerai atrodai, tuomet ir jautiesi geriau. Todėl apsirenk patogiais, tačiau gražiais, tvarkingais, neiššaukiančiais rūbais. Šiek tiek pasidažyk ir pasikvėpink. Taip pat neužmiršk stovėti tiesiai, atlošti pečių, laikyti aukštai iškeltą galvą ir šypsotis! Nepatikėsi, bet tai gali paslėpti, kad nerimauji bei suteikti pasitikėjimo savimi! Jokiu būdu nekryžiuok kojų, nesisukinėk ir neperkreipk nugaros. Rankas laikyk tiesiai, prie šonų arba sunerk jas žemiau krūtinės. Taip pat nepersistenk gestikuliuojant.
DARBAS SU AUDITORIJA
Tai labai svarbu, jei norite, kad jūsų ne tik klausytųsi, bet ir išgirstų. Kalbėjimas turi būti įdomus bei įtaigus. Todėl labai atidžiai rašykite kalbą. Visuomet pravers kelios žymių žmonių citatos, realios patirtys bei istorijos. Žinoma, atsižvelkite į tai, ar tai tinka jūsų temai. Taip pat nebijokite tylos pauzių. Keletas sekundžių tylos bus ne tik gera proga jums giliai įkvėpti ir pagalvoti, ką sakysite toliau, bet privers skaitytojus apgalvoti tai, ką pasakėte. Jei pamatysite, kad kas nors nuobodžiauja, žiovauja, nepradėkite nerimauti. Greičiausiai tai ne dėl jūsų kaltės. Juk visuomet atsiranda žmonių, kurie specialiai nustato nuobodžiaujančias minas ir keletą kartų akivaizdžiai nusižiovauja. Ir dar vienas svarbus dalykas - niekuomet nenuleisk akių. Minioje susirask žmogų, kuriam nebijai sakyti kalbos ir kalbėk jam. Taip pat gali žvelgti į priešais esančią sieną. Arba akimis lėtai piešk ,,M" raide. Taip susidarys įspūdis, kad žvelgi į visus, nors iš tiesų nespėsi pastebėti nei vieno. Akiniuotėms pasisekė, nes jos gali kalbant tiesiog nusiimti akinius ir nematyti į ją žvelgiančių žmonių!
Johanas Volfgangas Gėtė yra pasakęs: ,,Žmogus per klystkelius suranda tikrą kelią". Tad nebijokite klysti! Niekas negimė visko mokėdamas. Visko šiame gyvenime yra išmokstama, tad neverta nusiminti, jei nepasisekė vieną ar du kartus. Nuolat praktikuodamasi ir nepasiduodama, pasieksi tai, ko trokšti.
