Ar dažnai tavo gyvenime įvyksta kažkas, kas visiškai pakeičia tavo požiūrį ar bent jau paskatina susimąstyti apie kažką? Jei taip, puiku, tačiau dauguma žmonių gyvena taip, kaip gyvena, per daug nesigilindami į įvykius ir jų priežastis. Taip, mes dažnai girdime apie savęs realizavimą, pozityvų mąstymą ir t.t., tačiau ar kada bandei iš tiesų stebėti savo mintis ir veiksmus bei juos suvokti? Užvakar gulėjau paplūdimyje ir, neslėpsiu, leidau laiką instgrame. Jau beveik dvejus metus seku nuostabiai gražią moterį, trijų vaikų mamą, kuri savo energija ir moteriškumu motyvuoja beveik milijoną žmonių Tai štai, jos mintys apie gyvenimą, tikslus ir mąstymą paskatino parašyti šį straipsnį.
Ne visada viskas klostosi taip, kaip norisi. Prisimink, kiek kartų galvojai, kad esi niekam nereikalinga. Kad tau nesiseka įgyvendinti savo tikslų. Kad tau niekas nepavyks. Kiek daug negatyvių minčių nuolat sukasi tavo galvoje. Būtent, minčių. Juk girdėjai, kad jos materialios, tiesa? Mūsų mintys išauga į mūsų veiksmus. Pirmiausia, turi įsidėmėti kelis dalykus:
- Mes patys atsakingi už tai, kas vyksta mūsų gyvenime. Mes jį kuriame. Nereikia ieškoti kaltų.
- Aplinkiniai žmonės kartais skaudina. Emocijų nereikia laikyti savyje, tačiau klysti manydama, kad tavo pyktis įskaudins kitą žmogų, kuris prieš tai įskaudino tave. Viskas veikia atvirkščiai. Tavo pyktis ir apmaudas kenkia pirmiausia tau ir neleidžia eiti į priekį. Net jei to žmogaus nebėra tavo gyvenime, sugebėk atleisti ir paleisti situaciją. Žinoma, tai gali užtrukti mėnesius ar net metus, bet padaryk tai savo pačios labui.
- Kai situacija labai sudėtinga, tau baisu, nežinai, kaip elgtis, susikoncentruok į kūno pojūčius. Giliai kvėpuok. Yra dalykų, kurių negali pakeisti, tad kokia prasmė draskytis ir panikuoti?
- Išmok vertinti visas savo gyvenimo patirtis. Net ir tas, kurios nebuvo labai malonios. Visada apgalvok, ko jos tave išmokė. Ar tu pasikeitei. Ką supratai, kokia tapai. Sunkumai mus gali daug ko išmokyti, nors tai ir skausminga, tačiau tai įvyko.
- Nėra jokios prasmės nuolat mąstyti apie tai, "kas būtų, jeigu būtų" arba "kaip aš galėjau pasielgti prieš trejus metus, bet nepasielgiau". Padarei, ką padarei. Viskas. Yra situacija, kurią turi savo gyvenime. Jei ji tavęs netenkina, keisk ją. Bet prasmės nuolat prasukinėti galvoje nerealius savo gyvenimo scenarijus nėra. To neįvyko, ir tiek. Užteks kankintis. Net jei tau atrodo, kad tai buvo vienintelė tokia galimybė tavo gyvenime, o tu viską sugadinai, klysti. Jei tau tikrai to reikia, gyvenime dar pasitaikys galimybių ir tu jomis būtinai spėsi pasinaudoti. Net jei tave užkalbino tavo svajonių vaikinas, tačiau tu taip ir nesužinojai jo vardo, o jis nepaklausė tavo. Tu, žinoma, manai, kad praleidai savo gyvenimo meilę, tačiau, patikėk, tai netiesa. Galbūt visa tai įvyko dėl to, kad jau netrukus sutiksi tą, kuris taps tau labai svarbiu. Taip nutiko man . Ir manau, kad aš ne vienintelė. Viskam savas laikas.
Ar kada bandei save pagauti iš anksto nusiteikiant blogiausiam ir galimų variantų? Kad tu žinotum, kaip aš nekenčiu frazės "tikėkis geriausio, o ruoškis blogiausiam". Kodėl? Kurių velnių reikia ruoštis blogiausiam? Ar kada pati pagalvojai apie tai, kad iš anksto programuoji save neigiamam rezultatui? Pvz, tu nori įstoti į norimą universitetą, sukurti santykius su žmogumi, įgyvendinti bet kokį savo tikslą, bet, kad vėliau nebūtų nusivylimų, nusiteiki ir galvoji apie neigiama rezultatą. Kodėl? Negi tau nemalonu galvoti apie teigiamas baigtis? Suprantu, kad tokiu būdu žmonės nori apsaugoti save nuo skausmo, tačiau nereikia stebėtis, kad neigiamos mintys pritraukia neigiamus įvykius. Reikia tikėti, aiškiai ir vaizdžiai įsivaizduoti, stengtis ir dirbti dėl savo tikslo. Viskas yra įmanoma. Tikėk savimi ir tuo, kad su viskuo susitvarkysi.
Pameni tą moterį, kuri įkvėpė mane šiam straipsniui? Tegu ji įkvepia ir tave. Ji su dviem vaikais ir besilaukdama trečio nusprendė visiškai pakeisti savo gyvenimą ir išsikraustė gyventi iš Maskvos į Los Andželą. Viena. Beveik nemokėdama kalbos. Ji turėjo sukurti savo gyvenimą ten iš naujo. Ir ji tai padarė. Įkūrė verslą. Susilaukė trečio vaiko. Jai teko nugalėti daug baimių vienai: kad negalės pasirūpinti vaikais, baigsis pinigai, jai nepavyks ir t.t. Bet jai pavyko. Ir ji pagaliau sutiko savo svajonių vyrą. Štai taip. Ir atrodytų, iš kur žmogus turi tiek vidinių jėgų ir kantrybės? Kaip įmanoma nepasiduoti? Tačiau tu privalai tikėti. Visuomet. Aiškiai formuluoti norus ir tikslus ir visa širdimi tikėti, kad taip viskas ir bus.
Vizualizacija
Manau, tikrai apie ją girdėjai. Kaip tai veikia? Tu labai aiškiai, su visomis detalėmis pieši savo gyvenimą, tikslus ir norus. Aiškiai suformuluoji savo troškimus. Daug kartų juos garsiai pakartoji, o dar geriau, jei užrašysi juos. Aprašyk viską labai smulkiai. Pavyzdžiui, jei nori kada nors nusipirkti savo svajonių namą kur nors Havajuose, tai - tavo gyvenimo noras, tuomet papasakok pati sau, kaip viskas atrodys: kokios spalvos užuolaidos, sienos, kokie indai, vaizdas pro langą, kokie žmonės yra šalia tavęs. Gali parašyti datą, iki kada savo tikslą pasieksi. Žinoma, kiekviena situacija yra individuali ir reikia atsižvelgti tik į save. Niekas negali duoti jokių garantijų, tačiau jei niekada nieko panašaus nebandei, kodėl gi ne?
Dar gali pamėginti suformuluoti norus ir tikslus, kuriuos įgyvendinsi per penkerius metus. Jei nori, gali ilginti laiką iki dešimties ar penkiolikos metų. Svarbiausia yra galvoti apie pačius geriausius dalykus, nutiksiančius tavo gyvenime. Juk tu visai nenori pati padaryti save nelaiminga, tiesa? Galų gale, jei jauti, kad trūksta teigiamų minčių arba buvo sunki diena, tiesiog pasinaudok socialiniais tinklais ir perskaityk bent kelias gerai nuteikiančias ir motyvuojančias citatas. Patikėk, tai padeda, net jei tuo metu pati jautiesi blogai ir nieko nenori.
Linkiu tau kuo daugiau gerų emocijų besimėgaujant dar visu vasaros mėnesiu (nors visi žinome, kad jis prabėgs greitai). Nuveik tai, apie ką seniai svajojai ir neliūdėk, kai kažkoks etapas baigiasi - tai yra natūralu, taip turi būti, be to, visuose dalykuose galima įžvelgti savo žavesio.
