Prieš kelis mėnesius buvau įdėjusi straipsnį ( Socialinį eksperimentą) apie Fishnetus. Sulaukiau nemažai atsiliepimų tiek komentarų skiltyje, tiek paštu ir nemažai buvo susidomėjusių šia nauja skiltimi, tad nusprendžiau karts nuo karto atlikti kokį nors įdomesnį socialinį eksperimentą.
Iš tiesų viskas gavosi netikėtai, nes specialiai to neplanavau. Liepos 6 dieną su draugu važiavome į Laisvės alėją Kaune. Buvau užsidėjusi naujus odinius rausvus sportbatukus, kurie man trynė pėdas. Galiausiai vakarop, bevaikštant Laisvės alėjos Vilniaus gatve, man šie batai taip nutrynė kelias pėdos vietas, jog nebebuvo įmanoma eiti, tad draugas man pasiūlė nusimauti batus. Kai batai atsirado mano rankose, o aš ėjau pagrindine Kauno gatve basa, susilaukiau nemažai įvairių žmonių dėmesio. Einant Laisvės alėja į mano kojas žvilgčiojo išties nemažai žmonių, ypač moterys. Matai, kaip gi tokioje viešoje erdvėje mergina gali eiti be batų. Kolkas gatvės grindinys buvo išasvaltuotas, tad papildomų problemų niekas nesudarė. Toliau pasukome į nuošalesnes gatveles, ten jau sutiko mažiau žmonių, bet tik dar labiau su draugu pastebėjome, kaip žmonės tiesiog įkyriai žiūri į tai, kas jiems nelabai priimtina ar yra kažkas kitokio nei daro jie. Grindinys pasikeitė, kelias tapo labiau duobėtas (visos žinome tuos Kauno kelius...), daugiau mėtėsi mažų įkyrių akmenukų, kurie badė kojas. Teko tvirčiau įsikabinti draugui į parankę ir eiti toliau. Man, asmeniškai, buvo tikrai įdomu ir visai smagu pavaikščioti be batų, bet kitiems tai atrodė labai keista. Vieną kartą net išgirdau "Čia Kaunas, o ne kažkoks kaimas, nu jau tas jaunimas šiais laikais..."
Praėjus bene pusę Laisvės alėjos ir pasukę į šiek tiek nuošalesnes vietas po kurio laiko atsidūrėme netoli Nemuno salos. Tkriausiai Žalgirio arenoje vyko kažkoks renginys, mat daug žmonių kaip tik ėjo iš salos Laisvės alėjos link. Tvirčiau įsikabinau draugui į parankę, mat ant keliuko mėtėsi jau ne vien akmenukai, bet ir smulkios šiukšlės. Kalbant apie tai, tikrai liūdna matyti Kauną apšnerkštą kai kuriose jo vietose. Gatvėse mėtosi stiklo šukės, popieriukai bei visa kita. Nežinia, prasidurs kas padangas nuo nemažų stiklo šukių ar visgi ramiai pravažiuos? Diskutuotinas klausimas, jau net nekalbu apie pėsčiųjų takus, ant kurių dar daugiau nedidelių šukių. Taigi, ėjome gatve ir prieš save pamatėme nemažą vyrų būrį bei vieną moterį. Kaip jau supratote, visų akys nukrypo tiesiai į mane, na, tiksliau į mano kojas. Moteris pabaksnojo vienam vyriškiui į pašonę rodydama mano batus rankose. Kitas vyras einant pro mus ir net praėjus nužvelgę mane ir tarsi negalėjo patikėt. Na, mes su draugu tik smagiai sukrizenome, atrodo, žmonės basų pėdų Kaune nematė...
Taigi, socialiniai eksperimentai man tapo tikrai įdomūs ir jų ateityje išbandysiu kuo daugiau. Tai nebūtinai apims aprangą ar kitokį stilių, bet ir opesnes problemas. Tikrai gaila, jog mes vis dar smerkiame nepažįstamuosius dėl jų kitoniškumo arba pasirinkimo, apkalbame juos ar įkyriai nužvelgiame, o tada pakomentuojame tyliai burbėdamos draugei į pašonę. Keistų žvilgsnių daugiau susilaukiau iš moterų pusės, o iš vyrų tikrai mažiau. Mūsų visuomenėje moteris priimtina matyti pagal įsisenėjusius stereotipus: mergina visada graži, visada susitvarkiusi viešumoje, visada puiki ir energinga. Suknelės ir sijonai yra moteriška, kelnės - vyriška ir panašiai. Nagi, jau dvidešimt pirmas amžius, jog vis dar tikėtume senaisiais moteriškumo idealais. Manau, mergina pati turėtų nuspręsti kaip atrodyti bei ką daryti.Čia kiekvieno iš mūsų pasirinkimas. Gaila, bet senesnių pažiūrų žmonės to nesupranta. O gal ir tau buvo nutikę kažkas panašaus? Galbūt norėtum pasiūlyti man naują socialinį eksperimentą? Esu atvira pasiūlymams! Rašyk komentaruose arba mano el.paštu emile.vaicyte@gmail.com ir mes būtinai susisieksime! Beje, planuoju plėsti socialinio eksperimento dalyvius, tad jei tau įdomu - brūkštelk, įgausi patirties bei įrodysi savo pasitikėjimą savimi, o vėliau viską aprašysime :)
