Kodėl bijome bendrauti?

Esu tikra, kad pažįsti žmonių, kurie patiria vienokių ar kitokių nepatogumų bendraudami su kitais žmonėmis, užmegzdami naujas pažintis arba kalbėdami viešai. Netgi prieiti prie žmogaus ir paklausti kelio jiems yra problema. Galbūt ir pati esi būtent toks žmogus. Asmeniškai aš tokių žmonių pažįstu daug ir, mano nuomone, baimė ir nemokėjimas bendrauti yra pati tikriausia problema. Kodėl? Nes tai kelia daugybę nepatogumų visiems: tiek bijantiems bendravimo, tiek bendraujantiems su tokiais žmonėmis.

Faktas tas, kad žmonės - socialinės būtybės. Mums būtina komunikuoti, kitaip niekas neįvyks. Svarbiausia pradžiai suvokti, kad mokėjimas bendrauti su įvairiais žmonėmis, palaikyti pokalbį ir būti įdomia pašnekove yra labai reikalingas ir naudingas gyvenime. Taip, galbūt kada nors nusipirksi savo asmeninę salą ir tau nebereikės nieko akyse matyti, tačiau iki to laiko, kol tai padarysi, teks bendrauti. Patikėk, taip palengvinsi gyvenimą pirmiausia sau: lengviau susirasi draugų ir antrąją pusę, susitvarkysi profesinį gyvenimą ir šiaip, išmokusi ir pamėgusi bendrauti su įvairiais žmonėmis gali netikėtai atrasti kažką naujo ir visas tavo gyvenimas pasisuks kita linkme. 

Taigi tai, kad bendrauti reikia, jau išsiaiškinome. Tačiau kodėl ši problema išvis egzistuoja? Žinoma, daug kas priklauso nuo žmogaus charakterio tipo ir vidinių savybių (neskirstysiu žmonių į introvertus ir ekstravertus, nes šių laikų psichologijoje šie terminai laikomi pernelyg primityviais: žmogaus charakteris yra žymiai sudėtingesnis), tačiau esmė ta, kad vieniems kažkas sekasi lengviau, nei kitiems. Tačiau kodėl būtent dabar taip ryškiai pastebime žmonių nenorą bendrauti? Galime iš dalies kaltinti šiuolaikines technologijas. Dabar dažnai galime už jų "pasislėpti", kai bendravimas ir net dauguma paprastų veiksmų (apsipirkimas, maisto užsakymas) gali vykti niekur neišeinant iš namų ir turint telefoną arba kompiuterį ir internetą. Mes taip įpratome savo mintis reikšti susirašinėdami, kad visiškai atpratome nuo realaus bendravimo, žiūrint žmogui į akis. Aš pati ne kartą girdėjau žmones sakant, kad jie nemoka bendrauti gyvai ir palaikyti pokalbio, tačiau jiems puikiai sekasi susirašinėti. Nejaugi? Na, kaip čia švelniau pasakius, bet... tai nėra labai gerai. Savaime suprantama, rašydama žmogui tu turi laiko apgalvoti apsakymą, be to, jautiesi saugesnė, nes išvengi artimesnio kontakto, bet gyvenime niekas taip neveikia. Rimtai. Tau teks bendrauti. Eiti į darbo pokalbius. Pasimatymus. Ruošti pristatymus. Nuo to nepabėgsi. Žinoma, gali bandyti, bet ar tau bus įdomus toks gyvenimas? 

Natūraliai iškyla klausimas: ką daryti ir kaip išmokti bendrauti? Noriu pateikti tau kelis savo patarimus, kurie padeda man, tikiuosi, bus naudingi ir tau: 

1. Visų pirma, atsakyk į klausimą, ko tu būtent bijai. OK, tau nepatinka, kai į tave žiūri. Kodėl? Tau nepatinka tai, kaip atrodai, nepasitiki savimi ir t.t. 

2. Galvok apie tai, kad aplinkiniai - tokie patys žmonės, kaip ir tu. Rimtai, žinau, kad skamba banaliai, bet tai tiesa. Jie tau nieko nepadarys. 

3. Labai padeda galvojimas apie kažkokius pašalinius dalykus, kad nukreiptum mintis ir nusiramintum. Na, pavyzdžiui, galvok apie suknelę, kurią nori nusipirkti, ledus, savo šunį ar ką tik nori. 

4. Kalbėdama su žmonėmis neskubėk, žiūrėk jiems į akis ir kalbėk garsiai. Nieko nėra blogiau, kai žmogus žiūri į žemę ir kalba taip tyliai, kad turi nuolat prašyti pakartoti, ką sakė. 

5. Net jei bijai ir nepasitiki savimi, niekada, niekada to nerodyk. Nerodyk savo silpnybių. Net jei viduje visa drebi, rankos prakaituoja, o širdis daužosi, elkis taip, lyg viskas puiku. Nepamiršk, esi savimi pasitikinti ir įdomi. Kiti žmonės mato tai, ką mes jiems transliuojame. 

6. Pokalbio palaikymas. Tai yra pats tikriausias menas ir tai nėra paprasta. Teks jo išmokti. Svarbiausia, prisimink šias dvi taisykles: jokių keistų ir nejaukių pauzių (beje, kartais pauzės būna priimtinos ir net būtinos, bet tai priklauso nuo situacijos) ir jokių klausimų "ne į temą", maždaug taigi... ar mėgsti paprikas? Aš tai taip. Stenkis susieti klausimus tarpusavyje, bet vėlgi, išmokti tam reikia laiko. Svarbiausia - jausk situaciją ir pašnekovą. 

7. Praktika. Daug praktikos. Kitaip nieko nebus. Pats geriausias būdas įveikti baimę - susidurti su ja vėl ir vėl. Bijai kalbėti su žmonėmis, puiku, eik ir kalbėk. Gali sau nusistatyti tikslą: kasdien užkalbinti nepažįstamą žmogų. Klausk bet ko, o parduotuvėse neatsisakyk konsultantų pagalbos (net jei jos nereikia). Nebijok prieiti prie žmogaus ir pagirti jo/jos aprangą, plaukus, papuošalus ir t.t. Tiesiog kuo dažniau kontaktuok su žmonėmis realiame gyvenime.

Įžymūs žmonės, kurie turi bėdų dėl bendravimo

Beyonce net buvo susikūrusi savo alter ego - Sasha Fierce, nuožmią ir pasitikinčią savimi merginą, tačiau pati Beyonce situaciją apibūdino taip: "Sasha nėra aš. Aš nesu tokia bebaimė. Susikūriau šį personažą scenai,  tam, kad grįžusi namo galėčiau nebegalvoti apie darbą. Tikroji aš esu visai kitokia."

"Manau, dėl mano uždaro būdo dauguma žmonių laiko mane pasikėlusiu arba blogu berniuku, nors iš tiesų aš tiesiog šiek tiek drovus."

"Esu labai drovus žmogus. Buvau taip išauklėta, privalėjau šito atsikratyti."

"Man baisu būti prieš žmones. Tikrai labai baisu. Jei išjungsite kamerą ir pastatysite mane prieš publiką, aš tiesiog mirsiu."

"Žmonės, kurie manęs nepažįsta, mano, kad aš kalė. Nes aš nekalbu. Viešose vietose jaučiuosi nejaukiai. Tačiau mane pažinus artimiau aš atsiskleidžiu kaip visai kitas žmogus."